Kaip teisingai pagaminti kokteilį. 5 dalis
Kvepiančios žolelės: mažosios alchemikės, kurios perrašo kokteilio charakterį
Jeigu kas nors man atimtų citrusus, ištverčiau.
Jeigu atimtų alkoholį susitvarkyčiau.
Bet jeigu atimtų žoleles… turbūt rašyčiau peticiją.
Nes būtent jos suteikia kokteiliui tai, ko neįmanoma pagaminti jokiu sirupu, jokiu triuku ar jokiu „premium“ buteliu , tai gyvą aromatą.
Žolelės kokteilyje veikia kaip pirmas sakinys pokalbyje: prieš paragaujant jau žinai, kokia bus nuotaika.
Bazilikas pasakoja apie vasarą, kuri neišsiblaško.
Mėta tai apie gaivą, kuri stovi tiesiai ir be kompleksų.
Šalavijas kalba apie ramybę su charakteriu, tokį „aš gal ir tylus, bet pabandyk manęs neįvertinti“.
Aš dažnai matau, kaip žmonės žoleles traktuoja kaip dekoraciją ir tą vargšą lapelį, kurį įkiša į gėrimą tik todėl, kad taip „gražiau“.
Bet kai žolelė naudojama teisingai, ji tampa ne puošmena, o aromatinė kryptis.
Ji struktūruoja skonį, tarsi duotų jam stuburą, bet padarytų tai taip subtiliai, kad nedrįsti vadinti to prieskoniu.
Ir, žinoma, kokybė.
Ekologiškos žolelės nėra vien „sveikesnės“.
Jos tiesiog turi kvapą, kuris ne iš laboratorijos, o iš žemės.
Kai trini tarp pirštų tokį baziliko lapą, kvapas ne primena, o pasakoja apie saulę, drėgmę, ir apie tai, kad skonis gali būti gyvas net prieš įpilant pirmą lašą .
Aš visada sakau:
žolelės turi būti įjungtos,o ne įmestos.
Kai jas tik numeti į taurę jos tyli.
Kai lengvai patraiškai, tarsi pažadindamas jos pradeda dirbti.
Ir tada kokteilis, kurio sudėtis atrodo paprasta, staiga ima kvėpuoti.
Mėgstu momentą, kai žmogus pakelia taurę ir dar prieš gurkšnį šypsosi.
Tai žolelių darbas.
Tylus. Kuklus. Bet labai tikslus.
Tad jeigu nori gėrimo, kuris palieka įspūdį dar prieš skanaujant rinkis ne stipresnį alkoholį.
Rinkis žolelę, kuri šiandien kalba tavo kalba.
Nes kartais vienas baziliko lapas pasako daugiau nei trys ingredientai ir visas butelis gero džino.
Kiti straipsniai
Esu matęs ne vienas vestuves, kur viskas suplanuota iki sekundės: gėlės, šviesos, muzika, net tylos pauzės. Ir esu matęs, kaip visa ši harmonija subyra ties vienu momentu , kai svečiai...
Kai galvojame apie didelius renginius, tokius kaip vestuves, jubiliejus ar prabangius pokylius , dažniausiai įsivaizduojame balionus, muziką, dekoracijas, šventinį šurmulį… Bet yra vienas herojus, kurio dažnas nepastebi, kol nepradeda trūkti...
Kartumas: apie Negroni ir gyvenimo skonius Kartumas — keistas reikalas.Vaikystėje jo nekenčiam.Suaugę — pradedam gerbti.Ir tik tada suprantam, kad kartumas ne baudžia, o atveria. Pirmas kartas, kai paragavau Negroni, buvo...
Rūgšties balansas: kai vienas lašas keičia visą charakterį Rūgštis — tai ta dalis kokteilių pasaulio, kurią dažniausiai supranta tik tada, kai jos per daug.Per mažai — nuobodu.Per daug — skaudu.Tobulai...
Ledas – tylusis kokteilio architektas. Man visada juokinga, kai žmogus žiūri į ledą kaip į „priedą“.Kaip į tokį skaidrų, nekomplikuotą daiktą, kurį gali mesti saujomis, nes gi ledas yra ledas.O...
Tikras skonis prasideda nuo vaisiaus, o ne nuo shakerio Vis dar stebiuosi, kiek žmonių tiki, kad kokteilio kokybę nulemia alkoholis.Ne. Jei nori žinoti tikrąją paslaptį — ji slepiasi ne butelyje,...
Kodėl taurės tokios skirtingos formos? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad taurės forma – tik dizaino klausimas. Bet iš tiesų už jos slypi šimtmečius tobulintos tradicijos, fizikos ir net chemijos...
Kalėdiniai vakarėliai dažnai atrodo vienodi: muzika, tostai, bendras stalas… Bet ar tikrai norite dar vienos tokios šventės? Jei norite, kad darbuotojai šį vakarą prisimintų dar ilgai, verta pridėti vieną detalę,...
Kokteilis – tai daugiau nei tik gėrimas. Tai akimirka, kai taurėje susitinka istorija, fantazija ir gera nuotaika. Nuo senojo Niujorko užeigų iki šiandienos stilingų barų – kokteilių kultūra nuėjo ilgą...
Kai žmonės išgirsta žodį barmenas, dažniausiai įsivaizduoja žmogų, kuris žongliruoja šejkeriu, pila spalvotus skysčius į taurę ir uždeda citrinos griežinėlį ant krašto. Taip, receptūros yra svarbios, bet jos – tik...