Kodėl taurės tokios skirtingos formos?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad taurės forma – tik dizaino klausimas. Bet iš tiesų už jos slypi šimtmečius tobulintos tradicijos, fizikos ir net chemijos dėsniai. Kiekviena taurė pritaikyta konkrečiam gėrimui, kad šis atsiskleistų geriausiai – nuo aromato ir skonio iki spalvos ar net psichologinio įspūdžio.

Kvapas – nematomas skonio sąjungininkas

Skonis nėra vien tai, ką jaučiame liežuviu. Tyrimai rodo, kad net 70–80 % „skonio“ patirties sudaro kvapas. Todėl taurės forma dažnai orientuota būtent į aromatų sustiprinimą.

• Raudono vyno taurės turi platų dubenį, kad vynas turėtų daugiau sąlyčio su oru. Taip vyksta oksidacija – vynas „atsiveria“, aromatai tampa intensyvesni.

• Baltam vynui taurės siauresnės: taip aromatai koncentruojami, bet vynas neperdaug oksiduojasi.

• Šampano taurės (flute) saugo burbuliukus ir leidžia jiems kilti gražiomis gijomis, tuo pačiu aromatą tiesiai nukreipdamos į nosį.

Kitaip tariant, taurės forma nulemia, ar gėrimo kvapas bus subtiliai pabrėžtas, ar beveik „užslopintas“.

Temperatūros žaidimai

Skirtingi gėrimai turi idealią temperatūrą. Vynas per šiltas – atrodo „sunkus“, alus per šaltas – praranda skonio niuansus. Taurės forma padeda tą temperatūrą išlaikyti.

• Ilgi koteliai leidžia laikyti taurę neliečiant dubens – rankos šiluma nepaveikia skysčio.

• Storos sienelės alaus bokaluose ar sidro taurėse lėtai šyla, todėl gėrimas išlieka gaivus ilgiau.

• Atviros plačios trumpu koteliu taurės (pavyzdžiui, brandintam konjakui) leidžia skysčiui truputį šilti nuo rankos – nes šiek tiek aukštesnė temperatūra išlaisvina gilesnius aromatus.

Kryptis burnoje

Forma lemia ne tik kvapo pojūtį, bet ir tai, kur liežuvyje nusėda pirmasis gurkšnis.

• Šampano taurė nukreipia gėrimą į liežuvio galiuką – ten geriau jaučiamas saldumas, o burbuliukai maloniai stimuliuoja pojūčius.

• Raudono vyno taurė skatina skysčiui pasklisti plačiai, todėl vienu metu juntame rūgštį, taninus, saldumą ir vaisiškumą.

• Alaus taurės gali būti formuotos taip, kad paryškintų putas – jos saugo aromatus, o pirmasis gurkšnis tampa turtingesnis.

Kultūriniai ir istoriniai niuansai

Taurės nėra vien fizikos rezultatas – jos atspindi ir tradicijas.

• Vokietijos alaus bokalai masyvūs, kad būtų patogu kilnoti šventėse.

• Japonų sakės indeliai maži, nes etiketas reikalauja dažnai pripildyti draugui taurę – tai pagarbumo ženklas.

• Viduramžių Europoje buvo populiarios sidabrinės ar auksinės taurės – jos rodė statusą, o ne gėrimo skonio subtilybes. Tik vėliau stiklas tapo dominuojančia medžiaga, nes jis skaidrus ir leidžia grožėtis spalva.

Psichologinis efektas

Mokslininkai nustatė, kad net to paties gėrimo skonis žmonėms atrodo kitoks, jei jis patiektas skirtingose taurėse. Plona, elegantiška taurė vynui suteikia rafinuotumo, o sunkus alaus bokalas iškart asocijuojasi su švente. Net stiklo storis daro įtaką: iš plonos taurės gurkšnis atrodo lengvesnis, elegantiškesnis.

Pavyzdžių įvairovė

• Raudonas vynas – platus dubuo, siaurėjantis viršuje.

• Baltas vynas – siauresnė taurė, ilgas kotelis.

• Šampanas – aukšta ir siaura taurė (flute) arba platesnė coupe, priklausomai nuo tradicijos.

• Viskis – žema ir plati stiklinė su storu dugnu („tumbler“), kad patogiai tilptų ledo gabaliukai.

• Alaus taurės – nuo siaurų pilsneriui, paryškinančių spalvą ir burbuliukus, iki masyvių bokalų Oktoberfestui.

• Kokteilių taurės – martinio taurė atvira ir elegantiška, „margaritos“ taurė platėjanti – pabrėžia gėrimo gaivumą.

Taurė – tai ne tik stiklinis indas. Ji yra įrankis, kuris keičia skonį, kvapą, temperatūrą ir net emocijas. Tinkama taurė gali paprastą gėrimą paversti patirtimi. Todėl barai, restoranai ir vyndariai tam skiria tiek daug dėmesio – ir ne be reikalo.