Kaip teisingai pagaminti kokteilį. 2 dalis

Ledas – tylusis kokteilio architektas.
Man visada juokinga, kai žmogus žiūri į ledą kaip į „priedą“.
Kaip į tokį skaidrų, nekomplikuotą daiktą, kurį gali mesti saujomis, nes gi ledas yra ledas.
O tada paragauja kokteilio ir stebisi, kodėl skonis toks… truputėlį pavargęs.
Ledas — tai ne aksesuaras.
Tai konstrukcija.
Ir turbūt pats sąžiningiausias baro darbuotojas.
Aš tikrai esu matęs, kaip du identiški kokteiliai, pagaminti iš tų pačių ingredientų, skiriasi taip, lyg būtų gimę skirtingose klimato juostose. Vienintelis kitoks dalykas — ledas.
Vienas — tankus, švarus, lėtas.
Kitas — akytas, pilnas oro, tirpstantis greičiau nei žmogus spėja paklausti „o šiaip ką rekomenduotumėte?“.
Teisingas ledas suteikia gėrimui laiką.
Jis leidžia kokteiliui atsiverti, bet ne subyrėti.
Jis švelniai skiedžia, bet ne užpila vandeniu kaip pavasario potvynis.
Ir dar: ledas turi kvapą.
Jei kada laikėte šaldiklyje atvirą žuvies pakuotę — jūs jau žinot, apie ką aš.
Ir taip, tas kvapas persiduoda.
Todėl ledą aš laikau sterilesnį nei daugumos žmonių šaldytuvus.
Jei nori kokteilio, kuris tikrai turi stuburą, pradėk nuo šito klausimo:
ar mano ledas nusipelno būti taurėje?
Nes kartais kokteilį sugadina ne romas, ne rūgštis, ne technika.
Jį sugadina netikęs ledas.









